Skyrybos internetu – patogu » Vedybų sutartys

Vedybų sutartis ir jos rengimas

Vedybų sutartis trumpai

Lietuvoje vedybų sutartys tampa vis populiaresnės – vien pernai (2014 m.) Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotos 399 ikivedybinės sutartys ir 851 povedybinės sutartys.

Vedybų sutartys yra registruojamos Centriniame hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre.

Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium (separacija).

Vedybų sutartį galima sudaryti iki santuokos įregistravimo – tai ikivedybinė sutartis. Povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu jau registruotoje santuokoje.

Ikivedybinė sutartis

Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, tuo tarpu povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo. Vedybų sutartis turi būti sudaroma raštu ir patvirtinta notaro, tai reiškia, kad notaras turi patikrinti ar sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir išaiškinti asmenims sudarantiems sutartį jos reikšmę. Už vedybinės sutarties patvirtinimą notarui yra mokamas 43,44–86,89 atlyginimas (jis priklauso nuo sutarties sudėtingumo ir apimties).

Vedybinę sutartį gali sudaryti pilnamečiai, veiksnūs, priešingos lyties, nesusiję tarpusavyje artimos giminystės ryšiais asmenys. Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo t.y. jis gali sudaryti tik povedybinę sutartį. Ribotai veiksnus sutuoktinis vedybų sutartį gali sudaryti tik esant jo rūpintojo rašytiniam sutikimui (jei rūpintojas tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas).

Vedybų sutartis gali būti nutraukta ar pakeista sutuoktiniams susitarus bet kuriuo metu, tačiau tiek jos pakeitimas tiek nutraukimas turi būti įformintas raštu ir patvirtintas notaro. Jei sutartį pakeisti ar nutraukti pageidauja tik vienas iš sutuoktinių, tai galima padaryti tik teismo sprendimu ir tik jei yra įstatymo numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindas. Vienos iš šalies reikalavimu sutartis galės būti pakeista, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį bei kitais įstatymo ar sutarties numatytais atvejais.

Vedybų sutartis vienos šalies iniciatyva gali būti nutraukta, jei kita šalis:

  1. Sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas;
  1. Praleidus sutarties įvykdymo terminą ir jį praleidusiai šaliai neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą terminą;
  1. Sutartyje numatytais atvejais. Sutuoktiniai gali sutartyje numatyti, kokie sutarties pažeidimai jų pripažįstami esminiais ir laikomi sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindu.

Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar pradėjus gyventi skyriumi, sutarties pabaigos faktas taip pat turi būti registruojamas vedybų sutarčių registre. Svarbu ir tai, kad nutraukus santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, kaltasis netenka teisių, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.

Kodėl verta sudaryti vedybų sutartį?

1) galimybė nevaržomai laisva valia nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą. Galimybė nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą jau buvo aptarta aukščiau – ji apima ne tik turto režimo nustatymą, bet ir kitų turtinių teisių ir pareigų numatymą. Pastebėtina, kad sutartis, kurioje aptartos minėtos sąlygos, tarnauja kaip sumanus ir efektyvus ekonominio planavimo instrumentas, pakeičiantis teisės akto leidėjo numatytą reglamentavimą, suasmeninant ir pritaikant jį konkrečių sutuoktinių poreikiams. Tai jokiu būdu nereiškia, kad sutartimi siekiama numatyti saugiklius skyrybų atveju, nes, kaip minėta, vedybų sutarties tikslas – plataus spektro turtinių klausimų aptarimas.

2) galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus. Kaip minėta, vedybų sutartis gali būti viena iš ekonominio planavimo priemonių, suteikianti didesnes verslo/profesijos tęstinumo garantijas. Tarkim nusistačius visiško turto atskirumo režimą galima išvengti rizikos dėl neigiamų kito sutuoktinio veiklos (pvz., prisiimtų asmeninių paskolų) pasekmių. Šiuo atveju sutuoktinis už savo asmenines prievoles atsakys jam asmeninės nuosavybės priklausančiu turtu.

3) galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus. Panašiai kaip ir antruoju atveju, nusistačius visiško turto atskirumo režimą ir vienam iš sutuoktinių  neįvykdžius savo įsipareigojimų kreditoriui (negrąžinus paskolos, neatlyginus žalos ir pan.), galima išvengti rizikos, kad išieškojimas bus nukreiptas į abiejų sutuoktinių turtą ir taip drastiškai bei skausmingai sumažintas šeimos biudžetas.

4) sutaupoma laiko ir finansinių išteklių. Taikant Įstatymu nustatytą teisinį režimą, disponavimo bendru turtu procedūros, kai reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, dažnai atima nemažai laiko bei gali lemti papildomas išlaidas / finansinius nuostolius. Sudarius vedybinę sutartį galima nesunkiai išvengti situacijų, kai sandorio sudarymas uždelsiamas dėl kito sutuoktinio negalėjimo dalyvauti (pvz., buvimo užsienyje ar kitų nenumatytų priežasčių).

5) išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju. Šiuo atveju vedybų sutartys apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme, jei tektų skirtis ir dalintis turtą. Teismo procesas sutrumpėja, kadangi teismui nereikia nagrinėti turto padalijimo klausimų, kurie išspręsti vedybinėje sutartyje.

Sutuoktinio problemos dėl skolų – ne kliūtis sudaryti vedybinę sutartį

Vedybų sutartis – tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras, t. y. įsijungia vykdymo procesas LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, jei vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tai negali būti laikoma kliūtimi sudaryti povedybinę sutartį. Be to, povedybine sutartimi atskyrus sutuoktinių turtą, po jos įsigaliojimo išieškojimas iš skolininko sutuoktinio vėliau gautų pajamų ar turto dėl skolininko asmeninių prievolių nėra galimas, kadangi tokia vedybų sutartis bus pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog jei povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės gali būti apgintos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti. Be kita ko, teismas pažymi, jog sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai  bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas.

Daugiau galite pasiskaityti straipsnyje: Vedybų sutartys ir jų praktinė nauda

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas